Cedar homes
lt
ru
it
no
fr
de

Relevant information

Straipsnis žurnale City24.lt - „Namai arčiau gamtos“

Besidairantys nuosavo būsto, vis dažniau atkreipia dėmesį į medinius namus. Šias tendencijas ypatingai įtakoja iš naujo atrastos medžio savybės, noras gyventi sveikoje aplinkoje ir santykinai žema statybos kaina.

Ilgą laiką į medinių namų statybą kreivai žiūrėję lietuviai ir tikru namu vadinę tik mūrinuką, tarytum iš naujo atranda teigiamas medžio savybes, kurias jau kadaise įvertino mūsų senoliai. Lietuvą, kurioje iki Antrojo pasaulinio karo vyravo medinė statyba, galime pagrįstai vadinti medžio kultūros šalimi. Tačiau po karo iš kaimų į miestus patraukę tautiečiai su savimi atsinešė ir įsitikinimą, kad medinis namas mena biednystę, vargą, ir apskritai – visa, kas provincialu ir nuo ko karščiausiai troško pabėgti. Laikas ir pasaulinė patirtis ištrynė ir kompleksus, ir klaidingus įsitikinimus – specialistai garantuoja, jog šiuolaikiškų konstrukcijų savybių ir kokybiško darbo dėka mediniai namai ilgaamžiškumu prilygsta mūriniams statiniams. Jų populiarumas auga ir todėl, kad medinių namų statyba yra pigesnė nei mūrinių, be to, pvz., rąstiniams namams nereikia nei išorinės, nei vidinės sienų apdailos, o tai irgi leidžia sutaupyti.

Galvojantiems apie nuosavą namą, vis svarbesne sąlyga tampa sveika aplinka, ne mažiau svarbūs medinio namo privalumai ekologiniu požiūriu. Mediena – atsinaujinanti statybos žaliava, kaupianti saulės energiją ir stabdanti šiltnamio efektą, o medinio namo konstrukcijų gamybos liekanos gali būti vėl panaudojamos naujiems gaminiams.

Todėl šį mėnesį „City24.lt“ savo dėmesį sutelkė į alternatyvios architektūros tendencijas bei naujoves. Juolab, kad krentančios medienos kainos daugeliui sužadino viltį, jog gan nebrangūs mediniai namai gali pigti.

Lietuva – miškingas kraštas

Lietuvos medienos pramonės sektorius šiuo metu išgyvena ne pačius geriausius laikus – aprimus prekybai ir valstybiniuose, ir privačiuose miškuose medienos kainos ėmė ristis žemyn. Krizė statybų sektoriuje įtokojo ir sumažėjusią spygliuočių rąstų paklausą. „Kokybiškų pušies rąstų kainų kritimas (o būtent tokie naudojami rąstinių namų statybai) nėra drastiškas, dabartinis kainos sumažėjimas siekia 10-15 proc. – sakė Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. Algis Gaižutis. – Ženklesnis eglinių rąstų kainų kritimas, kurie taip pat naudojami medinių namų statybai, siekia iki 20-25 proc.“

Pavienės medienos rūšys, palyginti su praėjusiais metais, šiemet pigo nuo 10 iki 50 proc. Krito trijų ketvirtadalių medienos asortimentų kainos. Greičiausiai subliuško išpūstos popiermedžio kainos – šios rūšies žaliava jau atpigo perpus. Tačiau vienareikšmiškai sakyti, kad mediena tik pinga, kaip teigia pašnekovas, negalima. Smunka ne visos medienos kainos. Lapuočių medžių – beržo ir ąžuolo – rąstai po truputį brangsta. Pavyzdžiui, palyginti su praėjusiais metais, ąžuolas pabrango apie 10-15 proc.

Specialistas prognozuoja, kad galimas ir tolesnis spygliuočių žaliavinės medienos kainų, ypač eglinių rąstų, kritimas. Ar galima tikėtis, kad krentančios statybinės žaliavos kainos atpigins medinius namus?

Namai nebrangs

„City24.lt” kalbinti medinių namų statytojai vienbalsiai pasisakė nežadantys mažinti kainų. Statytojų žodžius patvirtino Rastinių namų gamintojų, greitu metu skydinių, karkasinių, modulinių bei sodo namelių gamintojus apjungsiančios asociacijos (RNGA) direktorius Darius Jokubauskas: „Kainos turėtų stabilizuotis, t.y. nebekilti“, – pabrėžė jis.

Pašnekovo teigimu, šis statybinės žaliavos kainų kritimas leidžia kompensuoti sparčiau augančias darbo jėgos, kuro ir kt. kainas.

Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas dr. A. Gaižutis: „Mediena yra svarbi namo statybos kaštų dalis, tačiau ne pati pagrindinė. Didžiausios išlaidos – darbo apmokėjimui, jau suręsto namo įrengimui. Jei kris statybininkų įkainiai, sumažės ir namo statybos išlaidos“, – svarstė pašnekovas. Tačiau 12 proc. siekianti metinė infliacija verčia pagrįstai abejoti pastarosios prielaidos tikimybe, juolab, kad mediniai namai vis dar laikomi sąlyginai pigiais.

Augančios kainos – tai dar viena priežastis, kodėl susidomėjimas mediniais namais didėja. Galvojantys apie medinio namo statymą bent kurį laiką gali būti ramūs, kad numatytos sąmatos statyboms neteks viršyti dėl neprognozuojamų kainų šuolių.

Lieka apsispręsti, kokio tipo medinis namas geriausiai patenkintų individualius poreikius.

Rąstiniai namai – užmiesčio sodyboms

Kaip „City24.lt” pasakojo D. Jokubauskas, medinę architektūrą galima skirstyti į tris pagrindines grupes: rąstinius, karkasinius ir skydinius.

Rąstiniai namai pagal pagaminimo būdą skirstomi į 3 pagrindinius tipus:
- rankų darbo rąstiniai namai;
- mašininio apdirbimo rąstiniai namai (tekintų arba frezuotų rąstų namai);
- klijuotų rąstų namai.

Rąstų profilis dažniausia būna apvalus arba įvairių stačiakampio formų. Visų išvardintų tipų namai, pasak specialisto, pasižymi natūraliomis rąstinių namų savybėmis.

Rąstinių namų gamintojų asociacijos tinklapyje pabrėžiama, jog norint teisingai suręsti namą, reikia ne tik naudoti kokybiškas medžiagas – šių namų statyba reikalauja aukštos darbuotojų kvalifikacijos. Dėl šių priežasčių kokybiško rąstinio namo kaina negali daug nusileisti analogiškam namui, kuris pastatytas iš plytų ar blokelių. Yra pastatų, kurių 1 m² grindų ploto gali kainuoti ir nuo 1000 litų ir gali viršyti 3000 litų. Tikslias sumas galima paskaičiuoti tik turint projektus ir žinant visus statomo pastato darbus ir naudojamų medžiagų specifikaciją, bei kitas subtilybes, kurias galima išsiaiškinti tik susitikus su rangovu.

Be rąstinių namų privalumų, reikia įvertinti ir tai, jog džiūstant rąstams, sėda namo konstrukcija, atsiranda plyšių. Taigi, apdailos darbus tenka atidėti bent metams. Pastaruoju metu vis plačiau naudojama klijuotų rąstų namų gamybos technologija, kurios dėka galima išvengti aukščiau minėtų trūkumų, tačiau ji yra brangesnė.

Rąstiniai namai, dėl jiems būdingos architektūros, kuri ryškiai kontrastuoja su miesto statiniais, dažniausia statomi užmiesčio sodybose, arčiau gamtos, į kurią darniai įsilieja. Beje, dėl šios priežasties paplito mitas, kad rąstinis namas nėra tinkamas nuolatiniam gyvenimui. Tai netiesa. Medinės sienos pasižymi gera šilumos izoliacija. Pvz., Sibire, kur žiemą šalčiai siekia 40 laipsnių C ir daugiau, nuo senų laikų žmonės gyvena rąstiniuose namuose, pastatytuose iš 20-25 cm storio rąstų. Medinė siena iš 24-26 cm rąsto saugo šilumą taip pat kaip 1,2 m storio plytų siena. Rąstiniame name galima susikurti visą šiuolaikiniam žmogui reikalingą komfortą. Tačiau kaip pastebi D. Jokubauskas, gyvenantiems tokiame name teks susitaikyti su tuo, kad medis, kuris yra gyvas organizmas, reikalaus tam tikros priežiūros.

Karkasiniai namai – miestams

Pastaraisiais metais karkasinės statybos technologijos pasitvirtino ir plačiai paplito pasaulyje. Europos šalyse jau gana seniai yra susiformavęs teigiamas požiūris į medinius karkasinius ir skydinius namus, jų paklausa yra didelė ir stabili. Skandinavijos šalyse šio pobūdžio namai sudaro 60-70 % visos gyvenamųjų namų statybos.

Taip yra dėl to, kad geros kokybės surenkami skydiniai namai techniniais parametrais nenusileidžia plytiniams ar iš blokelių statytiems namams, o jų statybos trukmė trumpesnė ir kaina žemesnė.

Ilgą laiką su nepatiklumu į šiuos namus žiūrėję lietuviai, regis, teigiamai įvertino tai, kad tokių konstrukcijų namai labai greitai pastatomi ir, lyginant su kitų konstrukcijų namais, yra apytiksliai 20-25 procentais pigesni. Jų vidaus ir išorės apdailai galima naudoti tokias medžiagas, kokių tik įsigeisite, kad ir apmūryti pusės plytos sienute. Todėl šiuos namus lengva derinti prie jau esamų statinių, todėl juos itin pamėgo miestų bei priemiesčių gyventojai.

Karkasas dažniausiai renčiamas iš spygliuočių medienos. Ant pamato dedama hidroizoliacija, o virš jos – apatinis karkaso vainikas, ant kurio statomi statramsčiai ir sutvirtinami ramsčiais, paskui uždedamas viršutinis vainikas. Karkasiniai namai yra lengvi, todėl nereikia lieti masyvių pamatų.

Visi karkaso elementai sujungiami dygiais, kabėmis, plieninėmis juostelėmis ir kt. Į viršutinį vainiką remiamos perdangos sijos ir stogo gegnės. Karkaso statramsčiai tampa kartu ir langų, ir durų staktos elementais.

Tarp išorinio ir vidinio lentų apvalkalo dedamos lengvos mineralinės vatos plokštės ar dembliai, polistirolas ar kitos efektyvios termoizoliacinės medžiagos.

Karkasinių namų sienos yra palyginus plonos, bet tinkamai pastatyto namo šiluminės savybės yra geresnės, nei kitų konstrukcijų namų, teigia specialistai.

Lietuvos klimato sąlygomis karkasinių namų sienas patartina šiltinti trijų sluoksnių, ne plonesniu kaip 15 cm storio akmens vatos užpildu. Perdangoms rekomenduojama kloti dar storesnį – ne mažiau kaip 20 cm storio akmens vatos sluoksnį. Karkasinio namo sienos storis priklauso nuo langų skaičiaus ir matmenų name, kad visa šilumos izoliacija sudarytų uždarą kontūrą.

Skydinis namas – per porą dienų

„Mediniai skydiniai namai kilo iš karkasinių namų. Ši pažangi statybos technologija įsitvirtino dėl paprasto ir greito statybos būdo bei ekologiškumo“, – sakė RNGA direktorius D. Jokubauskas.

Tai namai, pastatyti iš ceche pagamintų skydų ir sumontuoti statybos aikštelėje. Patobulėjus statybos technologijai, visi skydinių namų elementai gali būti projektuojami specialia kompiuterine programa, kuri užtikrina gerą ir tikslų montavimą.

Skydinio namo pamatų konstrukcijų sudėtingumas priklauso nuo pastato paskirties. Jei nedaromas rūsys arba yra aukšti gruntiniai vandenys, tai puikiai tinka gręžtiniai poliniai pamatai. Pogrindžiuose pagal projektą išvedžiojamos įvadinės inžinerinės komunikacijos.

Skydiniai namai dažniausiai būna vieno ar dviejų aukštų su šlaitiniu stogu. Taip pat galima pagaminti gyvenamųjų namų antstatus ir stogo konstrukcijas atskirai, sodo namelius, prekybos kioskus ir kitos paskirties statinius.

Pagrindiniai skydinio namo elementai yra skydai ir rėminės konstrukcijos. Medinio skydinio namo konstrukcijos: išorės ir vidaus sienos, perdanga, stogas, surenkami iš skydų iki pasirinktos dangos. Gamykloje medinio karkaso pagrindu pagaminami sienų ir perdangų skydai. Pagamintas sienų komplektas transportuojamas į statybos aikštelę. Montavimas vyksta autokranu iš autotransporto, todėl nereikalingos laikinos patalpos ir sandėliai statybvietėse.

Skydo išorinių sieninių panelių apdaila yra atliekama įvairiomis technologijomis: įvairių profilių dailylentėmis, cementinėmis, drožlių plokštėmis, taip pat sienas galima apmūryti arba tinkuoti. Namo sienos gali būti paruošiamos gamykloje ir su išorės apdaila. Namų fasadų apdailai dažniausia naudojama eglės ir maumedžio mediena.

Namo gamyba trunka 2-4 savaites, o montavimo trukmė statybvietėje gali trukti nuo 2-5 dienų iki 4-6 savaičių, priklausomai nuo namo įrengimo lygio, naudojamos stogų dengimo technologijos ir t. t.

Kalbant apie kainą, galioja tas pats dėsnis - viskas priklauso nuo užsakovo pageidavimų: kokios jis pageidaus išorės ir vidaus apdailos, langų, stogo dangos ir kt. Tarkim, kaip išaiškėjo kalbant su įvairiais skydinių namų statytojais, 100 m² namas gali kainuoti ir 150000 Lt ir 300000 Lt, todėl norėdami sužinoti realią savo svajonių namo kainą, turėtumėte kreiptis tiesiai į gamintojus.

Išrankiam skoniui – namai iš kedro

Įvertinę sveikas ir ekologiškas natūralaus medžio savybes, tačiau siekiantys išskirtinumo, gali rinktis namus iš prašmatnios medienos – raudonojo kedro. Šis medis suteikia galimybę realizuoti unikalius architektūrinius sprendimus, kadangi kedras yra lengvesnis už bet kokias statybines medžiagas, netgi kitos rūšies medieną, nes neturi sakų.

Dėl namo lengvumo, juos paprasčiau statyti sudėtinguose reljefuose, ant skardžių ar kalvų, kadangi jiems nereikia masyvių pamatų, specialaus grunto paruošimo. Kaip aiškina kedro namų gamintojos „Lindal“ atstovas Lietuvoje Šarūnas Jurelė, šie namai – tarsi tarpinis rąstinių ir karkasinių namų variantas, kurie vadinami surenčiamaisiais.

„Nuo karkasinių ir rąstinių šie namai skiriasi savo konstrukcijos pobūdžiu ir architektūrinių sprendimų realizacijos galimybėmis. Išorinė namo siena statoma iš surenčiamų raudonojo kedro tašų. Išilgai kiekvieno tašo yra išpjautos įmaunamosios, dantytos nišos, todėl juos galima ręsti vieną ant kito – taip formuoti labai tvirtą ir stabilią namo sieną. Panašus principas naudojamas Lego kaladėlėse, iš kurių pastatyta žaislinė pilis – nesugriaunama“, – vaizdžiai iliustravo Š. Jurelė.

Inžineriniai sprendimai, naudojant šias medžiagas, leidžia sukurti dideles atviras erdves, stiklo ar langų sienas nuo grindų iki stogo gegnių, statyti saulės kambarius, žiemos sodus.

Kaip tvirtina pašnekovas, nei rąstiniai, nei karkasiniai namai dėl savo konstrukcijų trūkumų tokių architektūrinių sprendimų, negali būti realizuoti.

Kaip ir daugeliui medinių namų, būstui iš kedro medienos būdingas natūraliai susidarantis mikroklimatas, kuris padeda išvengti drėgmės kaupimosi, o tai užkerta sąlygas pelėsio atsiradimui.

„Raudonasis kedras neturi sakų, jame yra tik natūralių eterinių aliejų. Sakai yra pagrindinis medžio kraipymosi faktorius, esant temperatūrų svyravimams, bei šilumos praradimo šaltinis, nes greitai įšąla“, – kedro skiriamąsias savybes vardino pašnekovas.

Dėl šiame medyje esančių eterinių aliejų, jo nevalgo kirvarpos, termitai ir kiti kenkėjai. Dėl to mediena be jokių papildomų cheminių impregnatorių yra natūraliai apsaugota nuo vabzdžių, o tai lemia itin sveiką namo aplinką, bei išvengiama chemikalų daromos žalos gamtai.

Statytojo teigimu, 200 kv.m dydžio namo su pilna lauko apdaila statybos užtrunka apie 2-3 mėnesius. Kedro mediena brangesnė – kaina už kv./m skaičiuojama nuo 3,500 tūkst. Lt.

„Kaina gali kilti priklausomai nuo kliento užmojų: sienų storio, tipo, apdailos ir stogo dangos medžiagų pasirinkimo. Pavyzdžiui, kaina skirtųsi renkantis kedro skiedrų arba bituminių šerpių stogą“, – sako Š. Jurelė. Jis pastebi, kad klijuotos medienos raudonojo kedro tašai nereikalauja papildomos išorinės ar vidinės apdailos. Tačiau viskas priklauso nuo kliento pageidavimų – vidaus apdailą galima atlikti lygiai taip pat kaip ir kituose namuose, sienas dengiant gipso kartonu, jas dažant, tapetuojant ir pan.

O gal namas iš šiaudų?

Dar viena alternatyva svajojantiems apie nebrangų ir ekologišką būstą – namai iš šiaudų, nežinantiems atrodo lyg karščiuojančio „žaliojo“ kliedesiai. Lietuvoje namų statyba iš šiaudų rišulių – naujiena, tačiau pasaulyje šis itin pigus ir ekologiškas statybos būdas sparčiai plinta JAV ir Europos šalyse. Kaip „City24.lt” pasakojo Šiaudinių namų statytojų asociacijos tarybos narė Edita Milutienė, kai kuriose Europos valstybėse jau statomi net tokie daugiaaukščiai namai, kuriuose, be jokios abejonės, sukuriamas absoliutus komfortas šiuolaikiškam gyvenimui.

Šiaudų ryšuliai be karkaso gali būti naudojami tik labai mažų namų statybai, didesniam namui pastatyti būtina padaryti karkasą, kuris laikytų stogą ir perdangas. Karkasas dažniausia daromas iš medienos. „Užsienyje, miestuose statant daugiaaukščius presuotų šiaudų pastatus, karkasas daromas iš metalo. Metalinis karkasas naudojamas ir negyvenamosios paskirties pastatų statybai. Esant karkasui, viskas tik dar labiau supaprastėja, tačiau statyba pabrangsta“, – sakė E. Milutienė.

Presuotų šiaudų namai pasižymi labai didele šilumine varža – 8-10 m² K/W, o tai gerokai sumažina namo apšildymo išlaidas. Namai iš presuotų šiaudų rišulių atsparūs stipriems vėjams ir net žemės drebėjimams. Ši statybinė medžiaga – puikus sprendimas miestuose didelio triukšmo zonose, nes sienos iš šiaudų briketų labai efektyviai sugeria garsus.

Be to, moksliniais tyrimais įrodyta, jog šiaudų sienos, padengtos nė centimetro nesiekiančiu tinko ar molio sluoksniu yra daug atsparesnės ugniai, nei medinės sienos.

E. Milutienė pasakojo, jog iš šios statybinės žaliavos pastatyti namai būna storų sienų, tačiau atlikus išorės ir vidaus apdailą, visiškai nesiskiria nuo bet kokio kito namo E.Milutienė.

Aut. Margarita Narvydaitė, „City24.lt“, 2008.05.28.